2021 spalio mėnesį prie mūsų darbo netikėtai atsirado smulkutė, panašu, kad paaugliukė katytė. Pradžioje turėjau vilties, kad bus priklydus. Katytė buvo labai jauki, meili, einanti prie žmogaus, tik labai pasimetusi. Paskelbėme per FB, kreipėmės į prieglaudą... tačiau šeimininkai taip ir neatsirado. Atsiliepė žmogus, norėjęs pasiimti ją į savo ūkį pelėms gaudyti. Bet taip viskas susidėliodavo, kad kai tik atvažiuodavo katytės – ji kažkur vis būdavo dingus. O orai nelepino – nors dienos dar buvo pakenčiamos, naktys – labai šaltos, prasidėjo lietūs. Nebegalėjau jos vėl palikti gatvėje. „Susipakavom“ ir išvažiavom į vet. kliniką apžiūrai. Ten atliko tyrimus – viskas kaip ir gerai tik rado ausų erkutes. Paskyrė gydymą. Ir... mūsų namuose atsirado dar viena išduota širdelė.
Jei Vanilis labai lengvai rado kontaktą su šunimis, Nikės (toks katytės vardas) pradžia buvo labai sunki. Stresas visiems – ir mūsų senbuviams, ir katytei. Vanilis iš karto dingo ir kelias dienas pratūnojo savo slėptuvėje. Šunys nesuprato ar čia piktintis, ar čia pažindintis, ar bijoti naujokės. Katytė jau ne tik, kad šnypštė, bet tiesiog urzgė ant jų.
Negana to, pora savaičių stengėmės saugoti nuo tiesioginio katytės ir saviškių kontakto, siekiant išvengti užsikrėtimų rizikos. Vėliau – sterilizacija, kuri katytei praėjo neįtikėtinai sunkiai.
Matėm, kaip stresuoja mūsų gyvūnai, jautėme, kad katytė irgi kenčia. Pasitaikydavo akimirkų, kai imdavom abejoti ar teisingai pasielgėme...
Prireikė daug kantrybės, tačiau iš lėto situacija kaip ir gerėjo. Palengva viskas stojosi į savo vietas...
Ir štai – Nikė jau nebebijo būti kartu su šunimis, nors dar kiek pasisaugodama, bet mėgina pro pat juos praeiti, net kartais surizikuoja apuostyti, o ypač patenkinta būna, kai Laukė laižo jai užpakaliuką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą